sėdmenys

sėdmenys sėdimoji kūno vieta

dirsė (sv.)

dugnas (juok.)

dugninė (juok.)

dugnolis (juok.)

dūlė (juok.)

kitas (antras) galas (šnek.)

marmalynė (ret.)

paskuigalis (tarm.)

pasturgalis (šnek. Pylė su virvgaliu ranka ne ranka, koja ne koja, o pasturgaliui smūgis po smūgio krito. Ln)

piesta (juok., prk.)

raukai (euf.)

raukšlė (euf.)

raukšmetikas (juok.)

raukšmetė (juok.)

rūkulys (juok.)

skeltoji (juok.)

skeltuma (juok.)

skersoji (šnek.)

sproklė (juok.)

strėngalis (šnek. Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? M)

subingalis (vulg.)

subinė (vulg. Paskui jo plati subinė pamažu ėmė slinkti pro langą vidun, kol visi, stovintys apačioje, pamatė jo tarnybinių batų nutrintus padus. Žt)

sėdenė (tarm.)

sėdimoji (šnek.)

sėdyba (tarm.)

sėdynė Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt)

sėdėtuvai (šnek.)

sėdūklė (tarm.)

sėdžia (ret.)

užpakalis Julius parmetė Vacių žemėn ir gerokai jam užpakalį nuakėjo. Dm)

žabalė (euf.)